Literatūros klubas

2014 m.

Skaitome lietuvių autorių ese!

Esė žanro istorija, prasidėjusi XVII a., šiandien išgyvena savotišką renesansą. Lietuvoje eseistikos proveržį paskatino Nepriklausomybės atgavimas, padėjęs išsivaduoti iš sovietmečiu suvaržyto kalbėjimo ar ezopinės kalbos. Šiandienės lietuvių esė populiariumą rodo jos plūstelėjimas į spaudą, interneto svetaines, dažnai į perkamiausių knygų sąrašus. Asmeninės rašytojų ir poetų patirtys šiandienos skaitytojui atsiveria vis populiarėjančiu esė žanru, kurį ne taip lengva apibrėžti. Leksinė ar siužetinė laisvė, eksploatuojama lietuvių eseistų, atveria naujas erdves diskusijai ir paskatoms suvokti ir apibrėžti eseistinį mąstymą. Ne per seniausiai Sigitas Parulskis tokį mąstymą apibūdino kaip esėjimą: „Žmogus, užrašinėjantis savo mintis, bet pamažu imantis galvoti apie jų paskelbimą, jau rašo esė. Tai jau ne dienoraštis. Gal mintraštis, galvoraštis ar net mąstaraštis. Paprasčiausiai pasakius, esė yra savotiška recenzija, užgyventai patirčiai, gyvenimui su visom jo institucijom <…> esė yra pats pažeidžiamiausias žanras.“

Knygų klubo dalyviai ir kviečiami ieškoti to kodo, padedančio „atkoduoti“ iš pirmo žvilgsnio  vidiniais išgyvenimais grindžiamas tokias paprastas, bet iš tikrųjų sluoksniuotas rašytojų patirtis.

doc.dr.Ilona Čiužauskaitė